Uralinė pelėda
350
Tiek ar dar daugiau metų gyvavę medžiai nudžiūvę tampa stuobriais. Juose esančios drevės yra tiesiog nepamainomas augančių pelėdžiukų prieglobstis.
100
Tik tiek uralinių pelėdų porelių peri Lietuvos senuosiuose miškuose. Tai itin reti ir unikalūs paukščiai.
Kurtinys
Šimtamečių ar dar senesnių pušų Lietuvoje – vis mažiau. Tačiau būtent greta tokių brandžių spygliuočių savo tuoktuvių šokius ir šoka šie paslaptingieji girių karaliai.
8
Tik tiek kilometrų kurtiniai nutolsta nuo savo tuokvietės. Ši paukščių rūšis – labai sėsli.
Juodasis gandras
500
Tik tiek porelių juodųjų gandrų galima suskaičiuoti Lietuvoje. Šie slapukai nyksta visur – mūsiškiai lietuvaičiai gandriukai sudaro net 10 % visos Europos populiacijos.
30 %
Tiek per du dešimtmečius sumažėjo šių miško gilumos gyventojų. Nykimo priežastis – senų lapuočių medžių naikinimas.
Plačioji platužė
30
Net iki tiek centimetrų pločio gali išaugti viena didžiausių ir įspūdingiausių kerpių Lietuvoje – plačioji platužė. Tačiau ją išvysti pavyksta vis rečiau.
Ši kerpė auga tik biologiškai turtinguose miškuose. Plačiąsias platužes galima aptikti tik ilgą laiką žmogaus veiklos nepaliestose sengirėse, o jomis apaugę medžiai atrodo tarsi atkeliavę iš egzotiškų kraštų.
Plačialapė klumpaitė
8
Tiek metų (o kartais net ir 12–15) gali tekti laukti, kol žiedą išaugins viena puošniausių ir didžiausių Lietuvos bei visos Europos orchidėjų – plačialapė klumpaitė. Taip, tai – tikra lietuviška orchidėja.
10000
Tai – šių orchidėjų skaičius Lietuvoje, kuris sparčiai mažėja. Geriausiai ji auga senuose miškuose, greta natūraliai nuvirtusių medžių. Miškuose, kurie tvarkomi netinkamai, plačialapių klumpaičių nebeišvysite.
Lūšis
1979
Metai, kai mūsų elegantiškos plėšrūnės pirmą kartą buvo įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. Tačiau lūšių populiacija nuo to laiko tik mažėjo.
100
Vos tokį skaičių lūšių vis dar galima aptikti Lietuvos miškuose. Tačiau tam, kad jos išliktų, būtini seni tankūs miškai. Tik tokiuose miškuose jos gali medžioti ir atsivesti jauniklių.
